dūblingė

dūblingė: dūbliñgė sf. (2), dubliñgė (2) 1. Kos212, I, N anat. akloji, storoji žarna, dugnolis (coecum). 2. CII5 anat. skrandis. 3. scom. J nerangus, pilvotas žmogus, dūblys: Karvę dideliu pilvu vadina dubliñgė Skdv.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

dublinkis — dùblinkis sm. (1) žr. dūblingė 1: Dùblinkį palik vėdarams kimšti NmŽ … Dictionary of the Lithuanian Language
dugnolis — dugnõlis sm. (2) 1. Kos212 storoji, akloji žarna, dūblingė: Dugnõlis sugedo, ir nukrito veršis Up. Ligoninėj išpjovė dugnõlį Grš. | Dugnõlį palik vėdarams daryti Vvr. Iš dugnõlio geras vėdaras išeis Kal. ║ vėdarai: Atnešiau tau iškepusi… … Dictionary of the Lithuanian Language
dūbli — dūblì interj., dùbli Grž, dūbly Š, dūblỹ Ds kartojant nusakomas nerangus ėjimas, dūblinėjimas: Dūblì dūblì ir dūblinė[ja] boba kaip dūblingė J … Dictionary of the Lithuanian Language
dūblinginė — dūblingìnė (dublinginė?) sf. (2) [K]; MŽ, N žr. dūblingė 1 … Dictionary of the Lithuanian Language
storinis — 1 storìnis sm. (2) Žd storoji žarna, dugnolis, dūblingė … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias